IMG_3848 652

Sraigėmis, kaip delikatesu, lietuviams neįprasta ir sunku mėgautis turbūt todėl, kad mes joms jaučiame šiokių tokių sentimentų dar nuo vaikystės. Ir šiaip šis gyvūnas savo išvaizda nesužadina mūsų apetito. Tačiau Lietuvoje vis daugiau žmonių sėkmingai užsiima sraigių veisimo verslu, vis dažniau šalies restoranų meniu gali aptikti neįprastų delikatesų. Tai galėtų patvirtinti ir vienas mano bičiulis olandas, kuris Druskininkų „Grūto parko“ kavinėje vaišinosi šalimais užaugintomis, ypač gardžiomis sraigėmis su česnakiniu sviestuku. Tąkart jis buvo labai maloniai nustebęs. Juk vakarų Europoje tai ypač vertinamas delikatesas – sakyčiau, net aukštesniojo lygio restoranų pasididžiavimas.

Lietuvoje užaugintos sraigės gabenamos į vakarus ir tikrai palankiai vertinamos. Tačiau, jei lietuviai restorane užsisako sraigių, kažkodėl mieliau renkasi užaugintas Burgundijoje. Man be galo smagu įsivaizduoti, kaip didelė mašina lietuviškas sraiges pirmiausia nuveža į Prancūzija, o po to tas pačias (neva importines) vėl atveža atgal, kad įtiktų lietuvio skoniui. Mokame už jas daugiau, nes manome, kad tai – „Made in France“ arba ,,Made in Italy“. O italai, šveicarai ar prancūzai Lietuvoje užaugintas sraiges superka ir moka aukščiausią kainą bei labai jas vertina.

Prancūzijoje populiarios yra dviejų rūšių sraigės – vynuoginės (pranc., escargot des vinges., lot., Helix pomatia) ir „petit gris“ (liet. „mažos pilkosios“., lot. Cornu aspersum).

Pirmąją rūšį augina Centrinės ir Rytų Europos, tame tarpe ir Lietuvos verslininkai. Šios sraigės plačiai auginamos ir šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Tuo tarpu „petit gris“ rūšiai reikalingas šiltesnis klimatas, todėl jos puikiai prisitaikiusios prie pietinės Prancūzijos klimato. Šiomis sraigėmis prancūzus taip pat aprūpina ir kitos pietų Europos šalys.

Visoje Prancūzijoje galima įsigyti abiejų rūšių gyvų, konservuotų ar šaldytų sraigių. Tačiau labiausiai vertinamos yra gyvos, gamtoje surinktos (ne fermoje užaugintos) sraigės. Nuo seno žinoma, kad geriausios jos būna rudens pabaigoje, kuomet prikaupusios atsargų žiemai, užsisandarina savo kiaute.

Receptas. Sraigių ruošimas

Kad kokybiškai paruošti sraigių patiekalą (iš gyvų sraigių), pirmiausia reikia leisti išsivalyti joms vidurius – 3-4 dienom palikti vėdinamoje dėžutėje be maisto. Po to sraiges reikia sudėti į verdantį vandenį ir virti apie 30 min.  Kai išvirs, specialia šakute jas reikia išimti iš kiauto, nukirpti vidurius ir filė dar virti apie 3,5 val. sultinyje, pagardintame baltu sausuoju vynu, česnakais, druska bei daugybe kitų prieskonių (geriausiai Provanso žolės bei petražolės). Kiautus reikia labai gerai išplauti ir pavirti kitame puode, kad dezinfekuotųsi.

shutterstock_139086461 652

35-40 didesnių sraigių įdarui pagaminti reikės:
5 nedidelių česnako skiltelių
2 g druskos
Žiupsnio maltų juodųjų pipirų
200 g natūralaus sviesto
50 g šviežių petražolių
Citrinos

Sviestą palikite kambario temperatūroje, kad šiek tiek suminkštėtų. Nuvalykite česnakus ir kartu su druska sutrinkite iki purios tyrės. Ypatingai smulkiai supjaustykite petražolių lapelius ir drauge su paruošta česnaku tyre bei žiupsniu maltų juodųjų pipirų viską sumaišykite su sviestu iki vientisos masės.

shutterstock_109833860 652

Išvirusias sraiges sudėkite atgal į kiautus. Įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir užtepkite paruoštos sviesto masės.

Taip paruoštas galite jas užsišaldyti arba iš karto pasigaminti ir valgyti.

Įkaitinkite orkaitę iki 230 C laipsnių karščio. Sraiges išdėliokite specialiame inde, kad ištirpęs sviestas iš jų kepant neišbėgtų. Sraiges taip pat galite išdėlioti ant skardos užpiltos druska. Kepti reikia apie 10 min.

Išėmę iš orkaitės leiskite neilgai atvėsti ir patiekite ant stalo su šviežiu prancūzišku batonu.

Skanaus!