652

Rytinėje Vokietijos dalyje yra Saksonijos regionas, kuris juokais vadinamas šalies kepykla. Jis nuo seno garsėja kepamais pyragais, tortais, sausainėliais ir kitais gardėsiais. Žinia, anglai niekada nepavargs šnekėtis apie orą, o saksoniečiai – apie kepinius, kuriuos jie valgo savaip   – bandeles ar pyragus pamerkia į kavą ir tuomet atsikanda. O kavą saksoniečiai pilsto į žavius porcelianinius, Saksonijoje pagamintus, puodelius.
Ne tik gardūs kepiniai, bet ir porcelianas garsina Saksoniją visame pasaulyje.

Europos pažintis su porcelianu

XVI a. portugalai vystė prekybinius mainus su Kinija ir įkūrė šioje šalyje savo prekybos atstovybę. Taip į senąjį žemyną atkeliavo pirmieji kiniško porceliano gaminiai. Europiečius lengvučio porceliano indai labai žavėjo.

Netrukus, XVI-XVII a. sandūroje Europoje įsigalėjo karštų gėrimų: arbatos, kavos bei šokolado kultūra. Šiais skanėstais iš populiariųjų porceliano puodelių mėgavosi tik aristokratija.

Europos aristokratai troško porcelianinius indus gaminti ir savo dvaruose. Viena iš pirmųjų tai padaryti bandė Italijos aristokratų Mediči šeima. Dvaro puodžiai porcelianą gamino maišydami molį ir stiklo miltus. Tokiu pačiu būdu porcelianinius indus gaminti mėgino ir Prancūzijos bei Anglijos meistrai. Deja indai būdavo sunkesni, minkštesni ir ne tokie skaidrūs kaip kiniško porceliano darbai. Vis tik sėkmės paukštę pasičiupo Vokietijos chemikai.

Vokiečių atradimas

meiseno miestas
Meiseno miestas.

Meiseno (visame pasaulyje garsiausias vokiškas porcelianas) porceliano atsiradimo istorija buvo atsitiktinė ir netikėta. XVII a., paties karaliaus Augusto II paliepimu, buvo suimtas ir atvežtas į Drezdeną (Saksonijos regiono sostinė) aštuoniolikmetis vaikinas Johann Friedrich Böttger. Pasirodo, sklido kalbos, jog jis yra sėkmingas alchemikas iš pigių metalų išgaunantis auksą. Karalius nenustygo vietoje: jei tai tiesa, jis privalėjo tą auksą turėti. Paaiškėjo, kad visi alcheminiai vaikino bandymai (kaip ir bandymai pabėgti iš nelaisvės) buvo nesėkmingi. Išgirdęs šią istoriją jaunajam „alchemikui“ pagelbėti pasirįžo Dresdeno mokslininkas Ehrenfried Walther von Tschirnhaus, kuris mažiausiai dvidešimt metų bandė pagaminti porcelianą (parašė ne vieną porceliano gamybos „receptą“). Johann  Friedrich Böttger su karaliaus žinia nuo šiol dirbo kartu su mokslininku ir 1708 m. jie pagaliau rado būdą pagaminti porcelianą, kuris visai nesiskyrė nuo kiniško. Paslaptis slypėjo žaliavoje. Porcelianas gaminamas ne iš paprasto, o itin švaraus ir balto molio kaolino ir specialaus akmens, kuris stipriai kaitinamas virsta natūraliu stiklu.

Karališkieji rūmai šiuo atradimu buvo labai patenkinti ir nieko nelaukdami Meiseno mieste įkūrė porceliano gamyklą. Jaunasis chemikas entuziastingai siekė savo porcelianą išgarsinti visame pasaulyje ir kokybe aplenkti pačius kinus. O Johann Friedrich Böttger ilgai sėkme džiaugtis negalėjo. Aktyvus darbas su chemikalais ir džiovinimo krosnimi pakenkė jaunojo ,,alchemiko“  sveikatai. 1719 m. jis mirė.

Prabangusis Meiseno porcelianas

blue onion 652

Pirmasis Europoje pagamintas Meiseno porcelianas viliojo didžiuosius šalies menininkus ir dailininkus, kurie sukūrė garsiuosius Meiseno porceliano raštus. Populiariausi buvo gėlių ornamentai, gyvūnai, kiniškų raštų motyvai. Meiseno porcelianui būdingi mėlynos ir žalios spalvos piešiniai. 1920 m. buvo pristatytas įmonės logotipas – sukryžiuoti kardai. Tik porceliano specialistai supranta, jog vienu arba dviem brūkšneliais perbraukti kardai reiškia tam tikros kokybės produkciją. Kadangi porcelianas (kaip ir anksčiau) gaminamas rankiniu būdu ir labai ribotais kiekiais, visuomet galima tikėtis žmogiškojo faktoriaus. Tačiau klaidelės bus tokios mažos, jog jas pastebės tik profesionalo akis (produktas ,,su klaidele“ nėra laikoma broku).

marks 652

Riboti Meiseno porceliano indų kiekiai neperkopia 2-3000 vienetų ribos. Darbo kokybė, meniški piešiniai bei pagarba estetikai ir elegancijai daro juos išskirtinius ir labai geidžiamus Europoje ir pasaulyje. Juos vertina labai turtingi žmonės ir karališkosios šeimos. Dalis Meiseno porceliano nusėda kilmingų ir turtingų šeimininkų namuose, kita dalis – patenka į didžiuosius pasaulio muziejus. Dažnai šio vokiško porceliano vazos ir kiti indai pasirenkami kaip karališkos dovanos.

O Saksonijos kepinių mylėtojai jaučiasi ypatingi mirkydami savo gardėsį į kavą, kuri įpilta į vietinio porceliano puodelį.

meissen