shutterstock_94038304 652

Maistas italams – vienas svarbiausių kultūrinių subjektų. Maistą jie garbina ir nuo mažens tai perduoda jaunosioms kartoms. Valgymo tradicijos italus garsina panašiai kaip Leonardo da Vinči ar Rafaelo darbai. Šalyje labai stiprus šeimos ir bendros vakarienės kultas, o taip pat – gili ir graži restoranų kultūra. Susipažinkite su ,,skanios“ itališkos kultūros užkulisiais.

Šeimos vakarienės svarba

Italijoje sekmadienio šeimos pietūs yra šventas dalykas. Jie prasideda maždaug vidurdienį ir gali tęstis visą dieną, gal net iki vakarienės.

Sekmadienis – vienareikšmiškai šeimos diena. Prie stalo susirenka kelios kartos (seneliai, vaikai, anūkai), o vyriausioji šeimos moteris – senelė – stengiasi kaskart kuo skaniau ir gausiau pagaminti savo regionui būdingus patiekalus, mat italai labai prisirišę prie savo regiono kulinarinių tradicijų.

 shutterstock_80295658 652

Sakoma, jog tik 5 proc. Italijos gyventojų sekmadieniais valgo restoranuose. Tiesa, ši taisyklė šiandien galioja daugiau pietinėje šalies dalyje, o šiaurinė dalis mielai lankosi restoranuose ir net švenčia juose šeimos šventes. Pietuose gi vienuose namuose gyvena net kelios šeimos kartos, tad motetrys pavaduoja viena kitą ir karštai laikosi senųjų tradicijų. Pavyzdžiui nona (liet. senelė) su malonumu pėdina į turgų ar parduotuvę ir džiaugsmingai ruošia pietus skubantiems šeimos nariams.

Apie nerašytas, griežtas italų valgymo taisykles

Juokaujama, kad atvykę į Italiją kitų šalių turistai ieško autentiškų itališkų patiekalų, o išvykę svetur italai pirmiausia ieško itališkų restoranų. Iš tiesų italai yra labai susitapatinę su savo šalies maistu, tačiau paskutiniu metu jie tampa kiek liberalesni bei atviresni kitų kultūrų virtuvei.

Kitas svarbus dalykas Italijoje – dėmesys sezoniškumui. Tai reiškia, jog grybai čia valgomi rudenį, o miško uogos – vasarą, taip yra ir su daržovėmis. Maistas yra gyvenimo ritmo dalis, todėl italai kantriai laukia šviežių, vitaminingų sezono produktų.

Ar žinojote, kad italai nelinkę valgyti salotų kaip atskiro patiekalo. Šias jie visuomet valgo kaip garnyrą prie mėsos arba prie žuvies. Tačiau restoranai prisitaikė prie turistų norų ir meniu siūlo salotas, kaip atskirus patiekalus.

shutterstock_118192396 652

Panašiai elgiamasi ir su gėrimais – niekas čia negurkšnoja vieno kokteilio, vyno ar alaus. Visi alkoholiniai gėrimai paprastai geriami maisto metu: kokteiliai ar lengvas alus dažniausiai būna puikus aperityvas, vynas lydi skirtingus patiekalus, o stiprieji gėrimai gurkšnojami iškart po valgio.

Atminkite, kad Italijoje patiektas patiekalas visuomet yra „teisingas“. Jei sumanysite jį „pataisyti“, pagardinti padažu, galite stipriai įžeisti virtuvės šefą. Dėl šios priežasties picerijose ar baruose niekada nerasite kečupo, majonezo ar kito padažo, kuriuo tik sujauktumėte autentišką skonį. Geriausiu atveju, jums bus pasiūlytos parmezano drožlės ar balzaminio acto buteliukas.

Griežtai italai kalba ir apie valgymo laiką. Pusryčiai čia suvalgomi iki 10.30 val., pietūs patiekiami nuo vidurdienio iki 14.30 val., o vakarienė prasideda ne anksčiau nei 19.30 val. ir gali tęsti net iki 22.00 val. ar  ilgiau. Kitu metu vargiai ar galėsite kur nors pavalgyti. Ir nors vakarop praalksta visi, tačiau kantriai laukia bendros vakarienės. O jei kas nors užkąs anksčiau, pasak italų, pames vakarienės alkį!

Italijos restoranai

Kaip ir namuose, taip ir restoranuose valgyti čia niekas neskuba. O restoranų gausa tikrai stebina. Pavyzdžiui  miestelyje, kuris turi apie 1500 gyventojų, dažnai gali suskaičiuoti iki 20 skirtingo dydžio ir tipo restoranų, barų, picerijų.  Tad pats metas išsiaiškinti, kas yra kas, t.y., kaip išsirinkti tinkamą vietą pavalgyti.

shutterstock_145269478 652

Jei būdami Italijoje norite tik lengvai užkąsti, vertėtų užsukti į barą. Barai čia skirti ne tik išgerti – vietiniai rytais juose geria kavą su skaniu rageliu ar sumuštiniu, o karštomis vasaros dienomis galima pasivaišinti naminiais ledais. Kai kurie barai siūlo ir makaronų patiekalų.

Itališka kavinė (it. caffè) nuo baro skiriasi paprastai tik tuo, jog joje stovi daugiau staliukų. Venkite užsisakyti kavinėje picų – didelė tikimybė, jog jos čia bus šildomos mikrobangų krosnelėje.

Vyno baruose (it. enoteca) arba picerijose (it. pizzeria) meniu paprastai rasite ne tik pagrindinius patiekalus, bet  ir itališkų brusketų, sriubos, makaronų patiekalų, salotų ir desertų. Čia įprasta užsisakyti tik vieną patiekalą.

Restoranai (it. ristoranti) oficialiai yra aukštesnio lygio įstaigos nei tratorijos (it. trattorie) ar osterijos (it. osterie). Pastarosios dažniau gamina vietiniam regionui būdingus patiekalus, o osterijose labai tikėtina, kad gausite tikro naminio itališko maisto. Tokios užeigos dažniausiai yra šeimos verslas. Bet kurioje šių įstaigų turėtumėte užsisakyti nors kelis patiekalus: užkandį ir karštą, du karštus patiekalus arba vieną iš jų ir desertą.

Patiekalų gudrybės

Tradiciniai restoranų (taip pat tratorijų ir orsterijų) meniu turi penkias maisto dalis ir dar vieną – gėrimų. Pirmojoje dalyje yra išvardinti užkandžiai (it. antipasti), pavyzdžiui lėkštė įvairių vietinių šaltų užkandžių (mėsos produktai, daržovės: įdaryti grybai, cukinijų žiedai ir t.t.). Jūriniuose regionuose restoranai užkandžiui siūlo ir jūrų gėrybių. Pietinėje Italijoje restoranai dažnai turi užkandžių bufetus, tad lankytojai gali laisvai patys pasirinkti, kuo pradėti vakarienę.

shutterstock_131565461 652

Pirmasis karštas patiekalas (it. primo) paparastai būna: sriuba (nors ją italai siūlo tikrai nedažnai), makaronų arba ryžių patiekalas (dažniausiai siūlomi keli makaronų patiekalai). Kaip žinia, Italijoje yra ne viena dešimtis makaronų formų ir tai jie vertina net labiau nei patį makaronų padažą (vietiniai meniu būtinai nori matyti kuo daugiau makaronų rūšių).

Antrieji arba pagrindiniai patiekalai (it. secondo) yra žuvies, paukštienos arba mėsos patiekalai. Prie jų paprastai papildomai užsakomas garnyras (it. contorno): virtos arba žalios daržovės, bulvės ar salotos.

Saldieji (it. dolce) patiekalai regionuose labai skiriasi. Žinoma, vaisių, ledų ar sūrių lėkštę siūlys beveik visi restoranai, bet kiekvienas jų turės savo tradicinius skanėstus. Visada verta išbandyti naujus skonius. Pietinių regionų restoranuose įprasta saldžiuosius patiekalus sudėti ant vežiojamo staliuko. Taip padavėjas kiekvienam svečiui gali parodyti tos dienos desertus ir padėti nuspręsti, ko išties norisi.

Po desertų geriama kava (dažniausiai tai būna espresso) su stipresnio gėrimo taurele. Šiaurinėje Italijos dalyje vakarienė baigiama su grapa, pietiečiai gi mėgaujasi kur kas saldesnėmis trauktinėmis ar likeriais (populiarus citrininis limoncello).

Nors meniu yra neatskiriama restorano dalis, tačiau daug kur Italijoje jis nėra toks svarbus. Ypač šeimos restoranuose prie svečių gali prieiti pats šefas ir išvardinti, ką šiandien turi šviežiausio, ką valgyti atsižvelgiant į sezoną, o kartais jis pasiteirauja, ar svečiai turi kokių ypatingų pageidavimų. Taip virtuvėje gimsta nauji, į meniu neįtraukti patiekalai.

Italų restorane jums niekas neatneš sąskaitos, kol jos nepaprašysite. Net jei ją apmokėsite, prie staliuko galėsite sėdėti kiek tik norėsite – niekas čia tikrai neskubina užleisti vietų.

Sąskaitos, arbatpinigiai ir kiti klaustukai

Dažnai svečioje šalyje kyla neaiškumų apmokant restorano sąskaitą. Italijoje svarbu žinoti kelias taisykles.

Šioje šalyje egzistuoja staltiesės (it. coperto) mokestis, kuriuo restoranas padengia svečius vaišinamos duonos, aliejaus ar acto išlaidas. Jis sąskaitoje paprastai įrašomas pirmoje eilutėje ir svyruoja nuo 1-2,50 eur. žmogui (prabangiuose restoranuose gali būti didesnis). Kad nebūtų nesusipratimų, apie šio mokesčio dydį visuomet galima išsiaiškinti prieš sėdant prie staliuko. Dėl staltiesės mokesčio italai, užsukę į kavinukę ar barą, kavą išgeria stovėdami!

Jei aptarnavimo mokestis nėra įtrauktas į jūsų sąskaitą, paprastai paliekama 5-10 proc. nuo bendros sąskaitos sumos. Jei aptarnavimas yra išskirtinai geras, galite palikti ir 15 proc. Net jei į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis, kiekvienas padavėjas bus pamalonintas gavęs šiek tiek arbatpinigių.

Žuvies kaina restorano meniu paprastai yra nurodoma už 100 g. Tokiuose restoranuose žuvį galima išsirinkti pačiam: žuvys būna sudėtos lentynose ant ledo arba pats padavėjas priveža staliuką su ant ledo išdėta tos dienos žuvimi. Taigi, patiekalo kaina priklausys nuo jūsų pasirinktos žuvies dydžio.

shutterstock_111097214 652

Nenustebkite, jei itališkame restorane užsisakę spagečių negausite šaukšto. Italai dažnai galvoja, jog lėkštės dugnas yra gana patogus užsukti makaronus ant šakutės ir nutempti juos iki burnos. Šaukštu jie retai kada naudojasi net valgydami pupelių, žirnelių ar kitų smulkesnių produktų patiekalus.

Bet visų svarbiausia išmokti itališkai mėgautis maistu, valgymo procesu, smagiais pokalbiais su užstalės draugais. O jei restorane turite klausimų, nesidrovėkite – smalsumu ir noru teisingai pasirinkti tik pamaloninsite restorano šeimininkus.