Marcipanų kerai

Vokiečių rašytojas Tomas Manas marcipanus vadindavo prabangiu pasiūlymu pilvui. Tačiau jis tikriausiai nė neįtarė, kad XVIII a. marcipanai buvo vertinami kaip vaistas ir juos pacientui skirdavo gydytojai. Marcipanais daugiausiai gydydavo liūdesio ligas, o Rytų šalyse jie buvo laikomi stipriu afrodiziaku.

Marcipanų istorija

Maždaug prieš tūkstantį metų marcipanus gaminti pradėjo Artimųjų Rytų gyventojai. Apie XIII a. arabų užkariautojai juos atgabeno į Ispaniją, iš kurios jie greitai paplito visoje Europoje. Šiandien jie gaminami europinėje Viduržemio jūros pakrantėje, Vokietijoje, Danijoje, Austrijoje.

Manoma, kad itališkų marcipanų gamyba prasidėjo XV a. pr. Venecijoje, kai konditerio Badrutt Mark duktė, žaisdama jo „dirbtuvėse“,  netyčia sumaištė trintų migdolų masę su cukraus pudra. Šis mišinys jai išslydo iš rankučių ir nukrito ant karšto kaitlentės paviršiaus. Pasklidęs skrudinamų riešutų kvapas atkreipė konditerio dėmesį. Paragavęs kvapnaus ,,netyčiuko“ jis suprato, jog naujas mišinukas išties labai skanus. Ši masė buvo patogi formuoti, todėl, suformavęs iš marcipanų šventų žvakių formą, konditeris pavadino ją Marko duona (marcipanais – it., marzapane) ir pardavinėjo pagrindinėje aikštėje Visų Šventųjų išvakarėse.

migdolai

Marcipanai yra gaminami iš sutrintų migdolų (be odelės) ir cukraus miltų arba jo sirupo (kartais įpilama šiek tiek rožių vandens). Kiekvienas gamintojas riešutų ir cukraus proporcijas labai saugo. Iki XVIII a. marcipanai buvo prieinami tik aukštuomenei (dėl aukštos cukraus kainos). Tačiau XIX a. įvyko lūžis ir šiuo skanėstu galėjo mėgautis visi.

Marcipanų sostinė

1407 m. Europoje buvo labai nepalankios oro sąlygos, todėl javų derlius nespėjo subręsti. Tai reiškė, jog Europai (ypač nukentėjo Vokietija) grėsė badas. Sunkiausia padėtis buvo Liubeko mieste, Vokietijoje. Tačiau miesto valdžia apleistame uosto sandėlyje (jo šeimininkas jau buvo miręs) rado gana seną migdolų ir cukraus krovinį. Pradžioje žmonių tai nedžiugino: kaip pagelbės saldumynai, kai nėra paprasto maisto. Tačiau miestelio kepėjas pasiūlė iškepti saldžią duoną. Taip atsirado Liubeko marcipanai. Tačiau Liubeko marcipanai labiausiai išgarsėjo XVIII a.


Liubeko miesto raižinys


,,Skanus“ marcipanų likimas

Nors šiandien marcipanų gamyba daugmaž automazituota, tačiau vis dar reikalingas rankų darbas. Pradžioje migdolai nuplikomi karštu vandeniu, kad jų odelė lengviau atšoktų nuo riešuto. Ji nukrenta, kai riešutas patenka tarp šiurkščių volų. Po to riešutai susmulkinami ir sumaišomi su cukraus pudra arba jo sirupu (cukraus negali būti daugiau nei 35 proc.). Kuo mažiau mišinyje cukraus, tuo marcipanas yra  kokybiškesnis. Pigesnio marcipano gamybai gali būti naudojami ir kiti ingredientai: ryžių miltai ar krakmolas.

Europos valstybėse marcipanai daugiausiai yra žiemos švenčių, ypač Kalėdų, saldėsiai. Šventės diktuoja marcipanų formas: kalėdų senelio, eglutės, žvaigždės, šv. Velykų kiškučio, kiaušinių, šv. Valentino širdelės ir t.t. Šie gardėsiai apliejami šokoladu arba nudažomi natūraliais dažais (šafranu, rožėmis, kt.). Italai mėgsta marcipanus dažyti skirtingomis spalvomis ir iš jų formuoti saldžius „vaisius“.

Jei sumanysite pasigaminti marcipanų namuose, galite naudoti ir kiaušinio baltymą – taip jie bus lankstesni ir lengviau formuosis. Pasidalinsiu visai nesudėtingu marcipanų gaminimo receptu. Gardėsių pasigaminsite per kelias minutes.

Reikės (600 g marcipanų pagaminti):

450 g migdolų
3 puodelių cukraus pudros (ir kelių papildomų šaukštų pabarstyti)
2 kiaušinių baltymų
Šaukštelio migdolų esencijos

Gaminimas

Riešutus užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite kelias minutes; po to nulupkite jų odeles. Elektriniu trintuvu ar maisto kombainu sutrinkite juos iki pastos konsistencijos.

Į dubenį suberkite iki pastos konsistencijos trintus migdolus, cukraus pudrą ir šaukštelį migdolų esencijos. Į masės vidurį įmuškite dviejų kiaušinių baltymus ir mediniu šaukštu maišykite tol, kol baltymai gerai „įsisuks“ į riešutų masę.

Stalą pabarstykite cukraus pudra ir išminkykite riešutų masę, kol ji taps tešlos konsistencijos. Jei tešla vis dar lipni, apibarstykite ją cukraus pudra.

Tokią masę (jei nenaudojate jos iškart) laikykite šaltai šaldytuve arba galite užsišaldyti kameroje.

HDLIFE | info@hdlife.lt

MES NORIME DALINTIS SPALVOMIS...