shutterstock_145269478 652

Restoranai lyg maži įstabūs pasaulėliai – stilingi, kvapnūs, jaukūs, prabangūs…
Lankomės juose be progos, norėdami atitrūkti nuo buities, arba atvirkščiai – turėdami ypatingą, romantišką ar svarbią priežastį. Tačiau XVIII a. restoranų paskirtis buvo labiau buitinė.

Įdomu, kad pats žodis „restoranas“ kilo nuo žodžių – angl. restorative, pranc. restauration kurie reiškė atsistatyti, atsigauti, sustiprėti. O restoranais buvo vadinami sveiki sodraus skonio sultiniai. Šie sultiniai buvo ilgai verdami, kol nuo kaulo visiškai atsiskirdavo mėsa ir išskirdavo daug savo skysčių. Anuomet buvo tikima, jog šie mėsos sultiniai lengvai virškinami ir labai naudingi sveikatai. Vėliau „restoranais“ buvo įvardijamos vietos, kuriose buvo pardavinėjami šie populiarūs sultiniai – įvairios užeigos ar tavernos. Jose lankydavosi atvykėliai ar pakeleiviai.
Miestuose taip pat buvo populiarios įvairios parduotuvėlės, kuriose parduodavo paruoštą maistą, tinkamą išsinešti. Jose buvo galima nusipirkti duonos ir kitų kepinių, paruoštų mėsos produktų ar kartais net jos patiekalų. Jose pirkdavo paprasti miestiečiai.

Karališkuose rūmuose rengiamos vakarienės iki XVIII a. pabaigos išsiskyrė ypatinga prabanga, o miestų ir kaimų gyventojai kentė varganą gyvenimą ir nuolatinį maisto nepriteklių. Todėl tiksinti socialinės nelygybės bomba 1789 m. sprogo. Prancūzijos revoliucija „sumaišė“ socialines klases. Kartu su nuversta karališkąja svita darbo neteko ir visi juos aptarnavę žmonės (tarnai, virtuvės šefai). Pastariesiems neliko nieko kito tik maitinti vėl stiprėjančią viduriniąją visuomenės klasę.

shutterstock_62353762 652

Pirmasis savo restorane be minėto mėsos sultinio pradėjo pardavinėti kitokį maistą (baltajame padaže virtas avies kojas ir kitus mėsos patiekalus) ponas Boulanger. Lėtai ėmė steigtis ir kiti panašūs restoranai. Garsiausi buvo: Méot, Beauvilliers ir Taverne de Londres.  Beje, Beauvilliers restoranas šiandien vadinamas „restoranu-mitu“, nes iki šių dienų dirba (Monmartro rajone, Paryžiuje) ir vilioja gero maisto bei įspūdingos miesto panoramos mylėtojus.
Taverne de Londres restoranas pirmasis savo svečiams pasiūlė popierinį meniu, kuris buvo įteikiamas kiekvienam čia užsukusiam klientui. Vyriausias restorano šefas XIX a. pradžioje parašė knygą „Kulinarijos menas“ (pranc. L’Art du cuisinier), kuri tuo metu buvo prancūziškos virtuvės etalonas.

shutterstock_109922402 652

Vis didėjantis restoranų skaičius paruošė dirvą ir kitoms naujoms profesijoms.
Atsirado maistu ir restoranais besidomintys žinovai, kurie pamažu tapo restoranų kritikais (garsiausi tuometiniai maisto bei restoranų kritikai buvo Alexandre Grimod de la Reynière ir Jean-Anthelme Brillat Savarin) ir netgi pradėjo juos reitinguoti. Jų patarimai bei komentarai žmonėms padėdavo susigaudyti, atsirinkti ir, žinoma, nepasiklysti margame restoranų pasaulyje.