652..

Migdolai, kilę iš Centrinės Azijos ir Šiaurės Afrikos, šiandien daugiausiai auginami Kalifornijoje ir Ispanijoje. Kalifornija patenkina apie 80 proc. pasaulio migdolų poreikio. Migdolai dar auginami visame Viduržemio jūros baseine: Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Maroke, taip pat Irane, Afganistane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Uzbekistane, Kaukaze, tačiau šios šalys tarsi smulkios žuvelės migdolų pramonėje.

Nuo seno migdolus žmonės labai vertino ir plačiai naudojo maisto, kosmetikos bei vaistų gamyboje.

Migdolų istorija

Migdolai ilgai išlieka švieži. Dėl šios savybės juos labai mėgo pirmosios civilizacijos. Sotūs ir nedaug vietos užimantys riešutėliai buvo ypač tinkamas maistas ilgų kelionių metu. Viena tokių ilgų ir varginančių kelionių – Šilko kelias, kuris jungė Aziją ir Vakarų pasaulį. Šiuo keliu migdolai atkeliavo iki Viduržemio jūros baseino, o ispanų misionieriai iš čia juos nuvežė į Ameriką.

Ilgaainiui migdolai įgijo ir kultūrinę, religinę prasmę. Jie minimi Biblijoje, Hebrajų raštuose. Yra legenda, kad Egipto karalius Tutanhamonas įsakė įdėti saują migdolų į jo kapavietę, kad jų turėtų pomirtiniame gyvenime. Romėnai migdolus dovanodavo jaunavedžiams, nes laikė juos turto ir klestėjimo simboliu. O Amerikoje ši tradicija gyva dar ir šiandien.

Švedai per šv. Kalėdas vaišinasi cinamonu gardintu ryžių pudingu. Tą, kuriam teks pudingas su migdolo riešutu viduje, sėkmė lydės visus ateinančius metus. Persai ir arabai labai vertino migdolų pieną bei vandenį. Jais ne tik atsigaivindavo karštomis dienomis, bet ir naudodavo maisto gamyboje.

Migdolo medis ir jo riešutai yra įkvėpę ne vieną tapytoją, o Italijoje šio rešuto garbei buvo sukurtas muzikos instumentas mandolina – pavadinimas kildinamas iš migdolo pavadinimo, o instrumento linkiai primena riešuto formą.

Kas yra migdolai

Migdolas priklauso slyvinių šeimai ir yra labai giminingas su slyvomis, persikais, vyšniomis ar abrikosais. Visi šie medžiai ir krūmai veda vaisius su kietu branduoliu viduje. O angliškasis migdolo pavadinimas almond kilo iš prancūziškojo amande (pastarasis susiformavo iš lotyniškojo amygdalus, reiškiančio migdolinė slyva). Taigi – migdolai yra vaisiai.

652
Migdolo medelis

Valgyti tinka tik sukultūrinti saldieji migdolai (lot., prunus amygdalu var. ducis). Nesukultūrinti kartieji (lot., prunus amygdalu var.amara) migdolai savyje turi žmogaus sveikatai kenksmingos medžiagos glikoalkaloidų, todėl pastarieji naudojami tik aromatiniam migdolų aliejui spausti. Gamybos procese techniškai pašalinamos visos kenksmingos medžiagos, o gautu aliejumi gardinamas amareto likeris, kepiniai ir pan.

 652.Migdolo branduolys su riešutu

Migdolų nauda

Migdolai yra puikus vitamino E šaltinis. Todėl jie vadinami jaunystės eliksyru, o konservuojančios vitamino savybės ir patiems riešutams leidžia ilgai išlikti šviežiems. Nors migdolai turi daug riebalų, tačiau nesočiosios riebalų rūgštys visai nekenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Migdolai – mangano, biotino, magnio, vitamino B2 ir fosforo šaltinis. Šie riešutai taip pat yra bene populiariausias kosmetikos ingredientas.

Migdolai išties labai universalūs riešutai:
jie gali būti valgomi sveiki;
iš jų malami  miltai yra be gliuteno ir puikiai tinka kepiniams;migdolų pienas – išsigelbėjimas netoleruojantiems laktozės;
migdolų aliejus tinkamas kepti aukštoje temperatūroje;
jis taip pat tinka masažams (net kūdikių), plaukų bei odos grožiui atstatyti.

 migdolu sviestas
Migdolų sviestas

Mokslininkai įrodė, jog žmonės, per savaitę suvalgę dvi saujas migdolų, linkę mažiau tukti nei tie, kurie jų nevartoja visai.
Migdolai padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina atmintį (kartais dar vadinami smegenų maistu), stiprina nervų sistemą, taip pat jie reikalingi tvirtiems dantims ir kaulams.
Kaip ir kitus riešutus, migdolus žmogaus organizmas virškina gana sunkiai, tačiau pernakt pamirkyti vandenyje, šie riešutai bus ne tik lengviau virškinami, bet ir atiduos savo vertingąsias medžiagas mūsų organizmui.

Kaip laikyti migdolus

Kartais migdolai gali būti parduodami su kevalu. Tokių riešutų nepauostysi ir iš pirmo žvilgsnio neįvertinsi. Todėl branduoliukus pakratykite – jei viduje riešutas nebarška, greičiausiai jis bus senstelėjęs ar pradėjęs vysti.
Jei turite galimybę perkamus riešutus pamatyti, pauostyti ar paragauti, pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kad migdolai neturėtų būti kartūs. Po to perpjaukite riešutą per pusę: jei viduje matysite gelsvą ar rusvą juostelę, žinokite, riešutas pradėjo senti. Migdolai turi kvepėti saldžiai ir riešutiškai, jokių pašalinių (karčių ar kitokių) kvapų neturi skleisti.
Orai nepralaidžioje pakuotėje, šaltoje ir tamsioje vietoje, migdolus išlaikysite iki dviejų metų. Atidarę pakuotę, vis tiek juos laikykite sandarioje talpoje, vėsiai bei tamsiai – tokiomis sąlygomis jie nepraras geriausių savybių tris mėnesius. Neleiskite riešutams drėgti. Jei reikia, riešutus galima ir užšaldyti.

migdolai

Svarbu. Pirkdami migdolus atkreipkite dėmesį į užrašą ant pakuotės. Jei riešutai yra tiesiog skrudinti (ang. roasted), tai reiškia, jog jie galėjo būti kaitinami (papildomuose riebaluose), taip pat galėjo būti pridėta konservuojančių papildų.
Sveikiausi yra sausai džiovinti riešutai, ant kurių pakuotės parašyta gryni (angl. raw) arba sausai džiovinti (angl. Dry-roasted).
Aromatingiausi riešutai yra paskrudinti. Jei norite tai padaryti patys, geriausia juos pakepinti orkaitėje, įkaitintoje iki 70 laipsnių ir ne ilgiau nei 15-20 min. Taip išsaugosite sveikuosius riešuto aliejus. Nerekomenduojama migdolų nužievinti (išvirus nuimti žievelę), nes įrodyta, jog būtent riešuto žievelėje yra daugiausiai naudingų medžiagų.
Smulkinti migdolai puikiai pagardins jogurtą, salotas, paukštieną, žuvies patiekalus. Migdolų sviestu pakeitę paprastą sviestą, valgysite sveikesnius sumuštinius, o panaudoję kepiniuose turėsite puikių desertų.